Oksfordo universiteto doktorantūros studijų absolventas, vienas iš gyvybės mokslų bendruomenės „VitaScientia” įkūrėjų Karolis Leonavičius savo profesionalo karjerą pradėjo ir toliau tęsė dibdamas įvairiuose su sveikatos apsauga susijusiuose startuoliuose, todėl apibrėžti vieną konkrečią savo veiklos sritį nesiryžta.
„Pasistengus viską apibendrinti, mane labiausiai žavi technologijos, kurios leidžia rinkti biologinę informaciją apie mūsų aplinką, maistą bei mus pačius, – teigia K. Leonavičius. – Šiuolaikiniame duomenų amžiuje praktiškai nėra geros kokybės duomenų šaltinių, kurie tiesiogiai atspindėtų mus supančią biologiją. Tad iš tikrųjų man pasisekė, kad neseniai atsirado daug dėmesio duomenims ir analizei – pagrindinė mano kompetencija aprėpia įvairius biologinius mokslus ir leidžia kurti naudingus prietaisus.
K. Leonavčius apie idėją suburti gyvybės mokslų bendruomenę, Lietuvos mokslo proveržį ir galimybes prisidėti prie lietuvių akademikų veiklos gyvenant užsienyje.
- Kaip gimė „VitaScientia”? Kokia pagrindinė tokios iniciatyvos misija ir svarba Lietuvos mokslo bendruomenei?
Kaip ir daugelis gerų iniciatyvų „VitaScientia” idėja mums (Ingai Songailienei, Pijui Brazauskui ir man) kilo kartu vakarojant ir diskutuojant apie tai, kad nėra gerų progų palaikyti ryšius tarp Lietuvoje esančių mokslininkų ir draugų grįžtančių atostogoms iš užsienio. Vėliau supratom, kad kiekvienas iš draugų turėjo labai unikalią ir reikalingą perspektyvą.
- Kaip gyvenantys svetur lietuvių kilmės mokslininkai galėtų prisidėti prie Lietuvos mokslo pažangos?
Moksle labai svarbu idėjų įvairovė bei platus akiratis, siekiant, jog nebūtų kartojamos tos pačios klaidos ir būtų sprendžiamos pasauliniu mastu aktualios problemos, kurių kartais nesimato žvelgiant iš Lietuvos vidaus. Tai, kad yra kažkas, kas vienija žmones iš įvairių sričių ir leidžia bendrauti nekonkuruojant, itin naudinga visiems.
- Kas paskatintų studijas užsienyje baigusius lietuvius savo akademinę ir mokslinę karjerą vystyti Lietuvoje?
Tiesą sakant, nelabai galiu komentuoti, nes dar pats šito neišsiaiškinau. Asmeniškai mane labiau domina technologijų taikymas sprendžiant aktualias problemas, tam reikia kūrybingų bendraminčių ir gamybinės bazės prototipams. Aplinka Lietuvoje šiais aspektais yra puiki.
Kokie galėtų būti pagrindiniai veiksniai, kurie paspartintų mokslo proveržį Lietuvoje?
Manau, kad užtenka vieno – bendrauti. Kuo daugiau ir su kuo įvairesniais žmonėmis. Išsiaiškinti, su kokiomis problemomis susiduriama skirtingose srityse ir kurios yra neišspręstos. Šiais laikais nebėra pasiteisinimo, kad nėra pinigų važiuoti į konferencijas, kadangi tiek daug žmonių viešai bendrauja specializuotuose blog’uose: Quora, Research Gate, Reddit, Kaggle ir kt. Dažnai tereikia prisiversti rašyti, klausti, kalbėti (daug), mokslininkams tai nėra lengva ir, turiu pripažinti, pačiam retai pavyksta. Tačiau požiūris ir problemos, kurios išryškėja bendravimo metu, dažnai būna kitokios, įdomesnės ir realiai išsprendžiamos, palyginus su tuo, ką matome žurnalų antraštėse ir analitikų ataskaitose.