Tumas Beinortas: „Mokslas žydi tose vietose, kuriose jis glaudžiai dirba su industrija“

July 21, 2017

Biochemijos bakalauro studijas baigęs Kembridžo universitete, medicinos studijas – Oksfordo universitete, Tumas Beinortas šiuo metu dirba mediku Didžiojoje Britanijoje. Kartu su aktyvia praktine klinikine veikla užsiimu ir akademine veikla: darau mokslinius darbus, vedu paskaitas ir pratybas medicinos studentams bei gydytojams, –  pasakoja T. Beinortas. – Daugiausia mokymų atlieku mokslinių tyrimų metodologijos ir jos kritinio įvertinimo srityje Lietuvoje Įrodymais Pagrįstos Medicinos Centro” (ĮPMC) vardu. Anksčiau vėžio tyrimus esu trumpai atlikinėjęs Niujorke įsikūrusiose Cold Spring Harbor laboratorijose, pernai mėnesį dėsčiau medicinos studentams Honkonge. Tačiau mano karjera dar ankstyva ir didelių darbų nenuveikiau.“

Tumas Beinortas apie Įrodymais Pagrįstos Medicinos Centrą” bei tarptautiškumo svarbą mokslo industrijoje.  

  • Kaip gimė Įrodymais Pagrįstos Medicinos Centro” idėja? Kokią pridėtinę vertę kuria tokios iniciatyvos?

ĮPMC idėja gimė man ir mano kolegai, taip pat centro įkūrėjui, Karoliui Baužai  besimokant medicinos Oksfordo Universitete. Studijuodami turėjome įrodymais pagrįstos medicinos kursą, kurio metu supratome, kaip svarbu gydytojams suprasti mokslinių tyrimų metodologiją, kad galėtų savo praktikoje naudoti efektyvius gydymo, diagnostikos būdus bei prognostinius markerius.

Oksforde yra įsikūręs pasaulinis ĮPMC. Mes du metus iš eilės organizavome konferencijas Lietuvoje (2013 m. Vilniuje, 2014 m. Kaune), kurių metu dėstytojus iš Oksfordo pasikvietėme atvažiuoti į Lietuvą paskaityti paskaitų ir šių pratybų mūsų kolegoms iš Vilniaus Universiteto ir Lietuvos Sveikatos Mokslų Universiteto. Susidomėjimas konferencijomis ir jos turiniu buvo tikrai didelis. Norėdami ĮPMC praktiką diegti nuosekliau, su VU Medicinos Fakulteto tarybos pritarimu, prie VU MF įkūrėme ĮPMC. Per pastaruosius trejus metus tai tapo platforma, leidžiančia mokytis, organizuoti švietėjiškus projektus bei skleisti progresyvios medicinos naujienas tarp Lietuvos medikų.

  • Kaip gyvenantys svetur lietuvių kilmės mokslininkai galėtų prisidėti prie Lietuvos mokslo pažangos?

Manau, daugiausia vertės sukurtų bendradarbiavimas su Lietuvoje dirbančiais mokslininkais rengiant bendrus mokslinius projektus. Neturiu didelės patirties mokslinėje veikloje Lietuvoje, bet įtariu, kad jos potencialą riboją finansavimo trūkumas. Todėl maksimaliai įmanomas lietuvių mokslininkų komandų įtraukimas į tarptautinius projektus su tarptautiniu finansavimu atneštų ne tik patirtį, bet ir finansinius išteklius dideliems projektams įgyvendinti. Galų gale, mokslas žydi tose vietose, kuriose jis glaudžiai dirba su industrija. Jeigu esate išvystę potencialią startuolio idėją už Lietuvos ribų, bet įgyvendintumėte ją Lietuvoje, pasitelkdami į komandą vietinius talentus, tai jau kurtų didelę vertę Lietuvai.

  • Kas paskatintų studijas užsienyje baigusius lietuvius savo akademinę ir mokslinę karjerą vystyti Lietuvoje?

Suteikiamas finansavimas bent penkeriems metams mokslininko karjerai pradėti. Marie Curie” fondas suteikia finansavimą išskirtinio talento jauniesiems Europos mokslininkams, kurie pradeda savo mokslinę veiklą kitoje šalyje, negu baigė studijas. Pastatų, kuriuose galima dirbti, jau pakanka. Kol šie talentai nenusėdo užsienyje, Lietuva, pasiūlydama geresnes karjeros galimybes, gali juos pritraukti atgal.

  • Kokie galėtų būti pagrindiniai veiksniai, kurie paspartintų mokslo proveržį Lietuvoje?

Pirma, padidinti mokslininkų atlyginimą ir jų finansavimą bent penkis kartus, tačiau nustatyti aiškius standartus, kurių mokslininkai turi siekti norėdami jį gauti. Antra, sukurti valstybinę programą mokslinių startuolių inkubacijai, kad startuolius kurti būtų įmanoma finansiškai. Programa taip pat surastų tinkamiausius patarėjus iš pasaulyje jau veikiančių sėkmingų kompanijų. Trečia, neapsiriboti tik lietuvaičių mokslininkų grįžimu į Lietuvą – bandykime prisikviesti pasaulinio lygio mokslą atliekančius tyrėjus– neatsižvelgiant į jų tautybę ar rasę.