Rimvydas Baltaduonis: būkime šių laikų Jonais Basanavičiais

February 16, 2020

Arba kaip įvairovė prisidėjo prie Lietuvos Valstybės atkūrimo

Photograph by Miranda Harple

Žmonių įvairovė tiesiogiai atsiliepia šalies pažangai, ekonomikos augimui ir investicijoms, o atvirumo įvairovei galėtume pasimokyti iš mūsų tautos patriarcho Jono Basanavičiaus. Tuo įsitikinęs JAV Kolumbijos universiteto vizituojantis mokslininkas, ekonomikos profesorius ir šių metų „Globalios Lietuvos Apdovanojimų“ laureatas Rimvydas Baltaduonis.

Kalbėdamas Vilniuje surengtame „Global Lithuanian Leaders“ forume jis atkreipė dėmesį, kad įvairovė – tai ne vien diskusija apie žmogaus teises. Jau šiandien tai daro įtaką įmonių sprendimams investuoti į šalį, talentų pasirinkimui, kurioje šalyje gyventi, ir vartotojų pasirinkimui, kurią prekę pirkti.

„Kai kalbame apie žmonių įvairovę, turime galvoje įvairius aspektus: rasę, lytį, etninę kilmę, tautybę, religinius įsitikinimus, šeimyninę padėtį, seksualinę orientaciją, lytinę tapatybę. Lietuva turi didelę įvairovės puoselėjimo tradiciją dar nuo LDK laikų, kai turėjom apjungti daugybę tautų su įvairiais religiniais įsitikinimais ir kalbomis. O aš pats įkvėpimo semiuosi iš mūsų Valstybės atkūrimo istorijos,“ – sakė profesorius.

Anot R.Baltaduonio, gerai žinoma vasario 16-osios akto signatarų nuotrauka slepia vieną mažumą: joje yra tik vienas žmogus, kuris nedirbo ir nesimokė užsienyje. Visi ten pavaizduoti vyrai – išskyrus Jokūbą Šerną – kažkurį laiką mokėsi, dirbo arba gyveno už Lietuvos ribų. Tai buvo labai plačių pažiūrų ir pasaulio matęs kolektyvas.

„Pats Jonas Basanavičius buvo vedęs Prahos vokietę, ir, kalbant dabartine kalba, turėjo mišrią šeimą. Tai vis dar nedažnas atvejis Lietuvoje, bet jau prieš 100 metų mūsų patriarchas, būdamas karštas Lietuvos patriotas, su žmona kalbėjo ne lietuvių kalba,“ – pasakojo R.Baltaduonis.

Kaip mūsų istorinį atvirumą įvairovei profesorius mini ir tai, kad Lietuvoje labai anksti suteiktos teisės moterims balsuoti.

„Prie Valstybės sukūrimo prisidėjo ir moterys, tik jos nepateko į tą žymiąją nuotrauką, nepadėjo savo parašų. Vyrai, matyt, tą labai greitai suprato, ir jau tais pačiais metais, 1918-aisiais, moterys Lietuvoje įgijo teisę balsuoti. Mes tai padarėme dviem metais anksčiau nei JAV, keliomis savaitėmis anksčiau nei Jungtinė Karalystė, o Prancūzija ar Šveicarija nuo mūsų šiuo klausimu atsiliko dešimtmečiais.“

Vos gavusios teisę balsuoti, moterys iš karto ėmė aktyviai reikštis politiniame gyvenime. Viena žymiausių Steigiamojo Seimo atstovių – Gabrielė Petkevičaitė Bitė netgi pirmininkavo pirmajam posėdžiui, nes buvo antra pagal amžių, o vyriausias pagal amžių žmogus nemokėjo lietuvių kalbos.

„Tai yra didelis įkvėpimas mums visiems, nes jau prieš 100 metų lietuviai keliavo po pasaulį ir mums ta įvairovė, įtrauktis rūpėjo. Iš to galime pasimokyti ir šiandien,“ – įsitikinęs profesorius.

Nuotraukoje: Steigiamojo Seimo atstovės 1921 m. Iš kairės: Emilija Spudaitė-Gvildienė, Ona Muraškaitė-Račiukaitienė, Gabrielė Petkevičaitė-Bitė, Salomėja Stakauskaitė, Magdalena Draugelytė-Galdikienė.

„Dažnai kalbėdami apie mažumų įtrauktį, mes kalbam apie žmonių teises. Tačiau kalbėkime apie ekonominę žalą, kurią patiriame būdami homogeniška visuomene. Yra daugybė tyrimų, kurie rodo, kad įvairių visuomenės grupių įtraukimas teigiamai atsiliepia pažangai, rizikų valdymui, darbo kokybei.“

Pavyzdžiui, Columbia Business School profesorė Kathy Phillips atlikto tyrimą, kuriame lygino, kaip skirtingos grupės – homogeniškos ir įvairialypės – priima sprendimus. Tyrimas parodė, kad homogeniškos grupės sutarimą pasiekia greičiau ir labiau pasitiki savo sprendimu. Tuo tarpu įvairialypės grupės įdeda kur kas daugiau darbo ir yra mažiau užtikrintos bendru sprendimu. Tačiau – dėmesio! – įvairialypės grupės gerokai dažniau priima teisingą sprendimą.

„Taip, požiūrių įvairovėje turime įdėti daugiau darbo, bet tai mus įgalina pasitempti. Tas įvairumas skatina mūsų atvirumą naujoms idėjoms, žmonės yra linkę klausyti kitų, išgirsti kitus ir svarstyti daugiau variantų. Žinodamos šią informaciją, pasaulinės mokslo ir technologijų bendrovės dabar stengiasi tą įvairovę savo komandose didinti,“ – sakė R. Baltaduonis.

Profesorius yra atviras apie savo homoseksualumą, todėl sako turintis daugiau pavyzdžių iš LGBTQ+ bendruomenės, tačiau, jo įsitikinimu, tie patys principai galioja kalbant ir apie kitų socialinių mažumų įtrauktį.

„Jei žiūrėtume į studijas makro lygiu, tai yra kitas tyrimas, kurį atliko ekonomistė Lee Badgett ir jos kolegos iš UCLA Williams Institute. Jie lygino 39 šalių ekonominį augimą ir kokį tai turi ryšį su teisėmis, kurios yra užtikrinamos toje šalyje LGBTQ+ bendruomenei. Jie išskyrė 8 teises: keturios jų susijusios su diskriminacija darbo, paslaugų ir prekių vartojimo srityje, o kitos keturios – su šeima. Tai yra įvaikinimas, santuoka, partnerystė, galimybė pasirūpinti savo partneriu, kai jis arba ji yra ligos patale. Lietuvoje tos teisės, susijusios su šeima, yra visai nesureguliuotos. Tuo tarpu prekių, paslaugų, darbo rinkoje diskriminacija yra uždrausta ir bent jau teoriškai jos neturėtų būti. Taigi jų palyginimas parodė, kad neužtikrindama vienos teisės, šalis netenka apie 300 JAV dolerių per metus BVP vienam gyventojui. Tai Lietuvai, užtikrinus tas teises, atsivertų didelis potencialas. Kai kalbame apie biudžetą, kaip jame trūksta pinigų, čia yra viena tų sričių, kurios leistų mums didinti vidaus produktą,“ – įsitikinęs JAV Kolumbijos universitete dirbantis profesorius.

Anot jo, panašius rezultatus parodė ir Pasaulio banko pilotinė studija – apie 1-2 proc. BVP yra netenkama, kai LGBTQ+ bendruomenės teisės šalyje nėra įtvirtintos.

„JAV yra organizacijos, tokios kaip „Human Rights Campaign“, kurios reitinguoja didžiąsias kompanijas, kaip jos atitinka įvairovės įtraukties kriterijus. Jauni žmonės, ypatingai tūkstantmečio karta, gali ir yra linkę peržiūrėti potencialius darbdavius bei pasitikrinti, ar bus priimti tokie, kokie yra, ar turės lygiavertes sąlygas augti, tobulėti ir siekti karjeros. Apie LGBTQ+ įtraukties svarbą talentų pritraukimui nuo 2016-ųjų jau diskutuojama ir Davoso pasaulio lyderių suvažiavime. Taigi atvirumas įvairovei atsiliepia ir aršioje kovoje dėl talentų,“ – pasakojo R.Baltaduonis.

Kitas aspektas – investicijų pritraukimas. Anot ekonomikos profesoriaus, šiuo metu didiesiems investuotojams svarbi ne tik finansinė grąža, bet ir atsakingas investavimas, kurie apibrėžti tarptautiškai PRI (Principles for Responsible Investment) ir ESG (Environmental, Social & Governance) kriterijais.

„Gyvendamas Niujorke ir kalbėdamasis su investuotojais dažnai matau, kad jie atsisako investavimo galimybių, kurios nepatenkina ESG kriterijų.“

„Pavyzdys iš Lietuvos. Kai „Moody‘s“ rinkosi iš kelių šalių, kur investuoti, jie labai tiesiai pasakė: mums labai svarbu, kad mūsų kompanijoje dirbantys žmonės turėtų savo teises, būtų lygiaverčiai. Susitikę ir su vyriausybe, ir su „Investuok Lietuvoje“ jie klausė, kokia Lietuvoje situacija su LGBTQ+ bendruomene, nes jie svarstė keletą šalių. Jie supranta, kad Lietuva šiuo klausimu nėra TOP10, bet jiems padarė įspūdį, kad Lietuva buvo atvira, kokia yra situacija, ir kalbėjo apie žingsnius, kurie yra daromi ir koks progresas vyksta. Taigi tarp kitų faktorių investuotojams tai irgi prisideda prie Lietuvos pasirinkimo,“ – pasakojo R.Baltaduonis.

„Global Lithuanian Leaders“ forumo dalyviams profesorius parodė pasaulio žemėlapį, kuriame šalys pažymėtos skirtingomis spalvomis pagal LGBTQ+ porų teisių apsaugą gyvenant šeimyninį gyvenimą. Tamsiausios tos, kur yra užtikrinta teisė tuoktis vienalytėms poroms: tai Šiaurės ir Pietų Amerika, Australija, Pietų Afrikos Respublika, beveik visa Europa.

„Lietuva pažymėta gan šviesia violetine spalva, ir ta spalva atsirado visai neseniai vien dėl to, kad mūsų teismai pripažino vienalyčių porų santuokas, kurios yra sudarytos užsienyje tarp Lietuvos ir kitų šalių piliečių. Dabar tokios vienalytės poros, kurios nori atsikelti gyventi į Lietuvą, gali gauti atitinkamus leidimus savo santuokos pagrindu. Tai svarbus žingsnis į priekį,“ – teigė R.Baltaduonis.

Šaltinis: https://en.wikipedia.org/wiki/Same-sex_marriage

Anot profesoriaus, Lietuvoje per paskutinius 10 metų, galima sakyti, jau yra įvykęs lūžis. Geras to atspindys – „Baltic Pride“ eitynės Vilniuje, kurios 2010 metais buvo aptvertos, o praėjusiais metais jau buvo gerokai išaugusios ir pozityvios. Neseniai išleista knyga „Lietuva atsiskleidžia: 99 LGBT+ istorijos“ pristato žmones, kurie atvirai kalba apie savo seksualinę orientaciją ar lytinę tapatybę.

Jo pastebėjimu, Lietuvos versle taip pat jau turime gerų pavyzdžių. Pavyzdžiui, žemėlapis turistams, kuriuose sužymėti draugiški LGBTQ+ bendruomenei barai ir restoranai. Dabar ta iniciatyva „Friendly City“ jau eksportuojama į kitus pasaulio miestus.

Didelis pasiekimas tai, kad praėjusiais metais Lietuva prisijungė prie Įvairovės Chartijos, kurią jau pasirašė 22 Europos šalys. Šiuo metu Lietuvoje yra daugybė kompanijų, kurios pasirašė tą chartiją, o gruodžio mėnesį prisijungė ir pirmoji Lietuvos žiniasklaidos priemonė – portalas 15min.

„Taigi būkime šių laikų Jonais Basanavičiais, įsitraukime ir įtraukime į Lietuvos kūrimą visus, puoselėkime įvairovę Lietuvoje, nes ji visokeriopai naudinga. Šiemet rinksime Seimą, ir ta įvairovė Seime irgi lems, kaip mes toliau vystysimės. Tikėkimės, kad tas jaunimas, kuris stovėjo eilėse 2016 metais, šiais metais irgi aktyviai sudalyvaus rinkimuose,“ – savo kalbą kvietimu baigė Rimvydas Baltaduonis.

Rimvydas Baltaduonis yra prestižinio JAV Kolumbijos universiteto vizituojantis mokslininkas, Getysburgo koledžo (Pensilvanija) asocijuotas profesorius, Pasaulio Lietuvių Bendruomenės valdybos narys, apdovanotas „Globalios Lietuvos Apdovanojimu“ už pilietinę iniciatyvą „Mūsų metas DABAR“, kuri prisidėjo 2019-aisiais padidinat užsienyje gyvenančių balsavimo aktyvumą 3,3 karto.

Aušra Kukelkaitė, GLL Direktorė